Paini anglų kalbos istorija

Podcast'o scenarijus

Benas: Sveiki visi atvykę į visiškai naują „Vocafy“ kūrėjų laidų seriją. Ją pavadinome „Kalbos istorijos“, joje tyrinėsime įdomias, keistas ir nuostabias pasaulio kalbų istorijas. Aš esu Benas ir, žinoma, su manimi yra mūsų kalbų ekspertė Klara.

Klara: Sveikas, Benai! Labai džiaugiuosi, kad pradedame. Ir pradedame nuo svarbios temos – anglų kalbos. Kalbos, kuria dabar kalbame.

Benas: Būtent. Mokydamasis kitų kalbų, pradėjau suprasti, kokia... keista yra anglų kalba. Pavyzdžiui, kodėl turime tris žodžius, reiškiančius beveik tą patį: kingly, royal ir regal? Atrodo be reikalo sudėtinga.

Klara: Tai puiki pradžia, nes šis vienas pavyzdys atskleidžia didelę anglų kalbos istorijos dalį. Šie trys žodžiai yra tarsi fosilijos iš trijų skirtingų kalbos geologinių epochų. Kingly kilęs iš senosios anglų kalbos, originalios anglosaksų germanų kalbos. Royal – iš senosios prancūzų kalbos, kurią 1066 m. atnešė normanai. O regal yra tiesioginis skolinys iš lotynų kalbos, atėjęs Renesanso laikotarpiu. Anglų kalba nėra viena kalba; tai hibridas, mažiausiai trijų kalbų mišinys.

Benas: Vadinasi, tai tarsi kalbos Frankenšteino monstras?

Klara: (Juokiasi) Taip, gražus, neįtikėtinai turtingas Frankenšteino monstras. Viskas prasidėjo nuo kuklaus germanų dialekto. Pagalvok apie paprastus, žemiškus žodžius: house, water, man. Tada atvyko vikingai, kurie mums davė tūkstančius kasdienių žodžių, tokių kaip sky, skin, get, take, ir net įvardžius they, them ir their. Jie taip pat labai supaprastino gramatiką.

Benas: Pala, vikingai... supaprastino anglų kalbos gramatiką? Maniau, kad invazijos viską tik apsunkina.

Klara: Ne visada! Kadangi senoji anglų ir senoji skandinavų kalbos buvo giminingos, paprasti žmonės turėjo rasti būdą susikalbėti. Taigi, siekdami rasti bendrą kalbą, jie atsisakė daugybės sudėtingų gramatinių galūnių. Tačiau tikras lūžis įvyko 1066 metais per normanų užkariavimą.

Benas: Vilhelmas Užkariautojas.

Klara: Būtent. Staiga susidarė situacija, kai turėjai prancūziškai kalbančią valdančiąją klasę ir angliškai kalbančius valstiečius. 300 metų prancūzų kalba buvo valdžios, teisės ir prabangaus maisto kalba. Štai kodėl turime garsųjį pavyzdį, kai ūkininkai augina cow (senosios anglų kalbos žodis), o didikai valgo beef (prancūziškas žodis). Tas pats galioja ir pig bei pork, sheep ir mutton. Pati kalba atspindi klasių skirtumą.

Benas: Neįtikėtina. Vadinasi, iš čia ir atsirado tas didžiulis žodynas. Bet kaip dėl kito mano, kaip besimokančiojo, didelio nusiskundimo – rašybos. Ji atrodo visiškai nesusijusi su tarimu. Turiu omenyje though, through, tough... tai tikras košmaras.

Klara: Tu palietei kitą didelį istorinį anglų kalbos atsitiktinumą. Trumpas atsakymas: spaudos presas atsirado pačiu netinkamiausiu metu. XV amžiuje spausdinimas pradėjo standartizuoti rašybą. Tačiau iškart po to anglų kalboje įvyko reiškinys, vadinamas „Didžiuoju balsių poslinkiu“.

Benas: Didysis balsių poslinkis? Skamba dramatiškai.

Klara: Taip ir buvo! Per kelis šimtus metų sistemingai pasikeitė visų ilgųjų balsių tarimas. Pavyzdžiui, žodis house anksčiau buvo tariamas kaip „hūs“ (panašiai kaip goose). Žodis mouse buvo tariamas „mūs“. Bet rašyba jau buvo įtvirtinama spaudos presų. Taigi, mums liko viduramžių rašybos sistema moderniai skambančiai kalbai. Iš esmės, mes skaitome momentinę nuotrauką, kaip anglų kalba skambėjo prieš 500 metų.

Benas: Vadinasi, anglų kalba yra germanų kalba su daugiausia prancūzišku žodynu, supaprastinta vikingų, su viduramžiais įšaldyta rašybos sistema. Nenuostabu, kad ji tokia keista.

Klara: Tiksliai. Bet visame šiame chaose yra ir geroji pusė. Tos pačios jėgos, kurios žodyną ir rašybą pavertė sudėtingais, taip pat neįtikėtinai supaprastino gramatiką, palyginti. Anglų kalba atsisakė sudėtingos linksnių sistemos ir, kas labai svarbu, gramatinės giminės. Stalas (a table) nėra vyriškos ar moteriškos giminės, tai tiesiog „stalas“. Kiekvienam, kam teko sunkiai mokytis giminių prancūzų, vokiečių ar ispanų kalbose, tai didžiulis palengvėjimas.

Benas: Puikus pastebėjimas. Tad kaip ši maža, keista salos kalba tapo pasauline lingua franca?

Klara: Tai įvyko trimis pagrindinėmis bangomis. Pirma, Britų imperija išplatino anglų kalbą visame pasaulyje kaip administravimo ir prekybos kalbą. Antra, XX amžiuje Jungtinių Valstijų iškilimas kaip ekonominės ir kultūrinės supervalstybės – per Holivudą, popmuziką ir mokslą – pavertė anglų kalbą tarptautinio bendravimo kalba. Ir trečia, skaitmeninė revoliucija, gimusi JAV, įtvirtino anglų kalbą kaip numatytąją interneto, programavimo ir technologijų kalbą.

Benas: Vadinasi, tai buvo imperijos, popkultūros ir technologijų derinys. Tai veda prie mano paskutinio klausimo: ar egzistuoja viena „teisinga“ anglų kalba? Ar besimokantieji turėtų susitelkti į britiškąją, ar amerikietiškąją anglų kalbą?

Klara: Gražiausia tai, kad anglų kalba nebepriklauso vienai šaliai. Tai pasaulinė kalba. Nors britiškoji ir amerikietiškoji anglų kalbos yra du garsiausi variantai, egzistuoja dešimtys kitų, pavyzdžiui, australiškoji, kanadietiškoji ar indiškoji anglų kalba. Besimokančiajam tikslas yra ne įvaldyti vieną „teisingą“ formą, o nuosekliai laikytis standarto, kurį pasirinkai mokytis, ir kartu gebėti suprasti kitus. Dabar tai kalbų šeima.

Benas: Vadinasi, mokytis anglų kalbos – tai vienu metu mokytis istorijos, kultūros ir technologijų.

Klara: Būtent. Tu ne tik mokaisi įgūdžio; tu prisijungi prie gyvos, alsuojančios užkariavimų, kultūros ir ryšių istorijos. Ir supratimas apie šią istoriją paverčia keistas kalbos dalis ne tik pakenčiamomis, bet ir žaviomis.

Benas: Klara, tai buvo nuostabi mūsų naujos serijos pradžia. Ačiū, kad padėjai suprasti anglų kalbą su visomis jos keistenybėmis.

Klara: Man vienas malonumas, Benai. Yra dar tiek daug istorijų, kurias galima papasakoti.