Ispanų kalba: išsami jos istorijos, dialektų ir pasaulinio žavesio apžvalga

Ispanų kalba – tai daug daugiau nei viena kalba; tai pasaulinis audinys, išaustas iš senovės istorijos, įvairių kultūrų ir regioninių įtakų. Šiame įraše leisimės į kelionę po jos ištakas, išnagrinėsime daugybę jos variantų ir paneigsime kelis labiausiai paplitusius mitus, kuriais apie ją tiki daugelis žmonių Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Taigi, pradėkime.

Nuo romėnų kareivių iki pasaulinės supergalios

Ispanų kalbos istorija prasideda ne Ispanijoje, o Romoje.

• Lotyniškas pagrindas: kaip ir prancūzų, italų bei portugalų, ispanų kalba yra romanų kalba. Jos tiesioginė protėvė – liaudies lotynų kalba, kuria kalbėjo romėnų kareiviai ir naujakuriai, prieš daugiau nei 2000 metų užėmę Iberijos pusiasalį (dabartinę Ispaniją ir Portugaliją). Tai ispanų kalbos gramatikos ir žodyno pamatas.
• Germanų ir arabų atgarsiai: žlugus Romos imperijai, regioną valdė vestgotai – germanų gentis, palikusi savo pėdsaką su karyba susijusiuose žodžiuose, pavyzdžiui, guerra (karas). Tačiau didžiausią įtaką 711 m. padarė iš Šiaurės Afrikos atvykę maurai. Daugiau nei 700 metų pusiasalyje dominavo arabų kalba, praturtinusi žodyną tūkstančiais žodžių, ypač tais, kurie prasideda „al-“ (iš arabiško artikelio „al“). Pagalvok apie tokius žodžius kaip almohada (pagalvė), aceite (aliejus) ir ojalá (tikėkimės, iš arabiško „Inshallah“ arba „jei Dievas duos“).
• Kastilų kalbos iškilimas: kai krikščioniškos karalystės šiaurėje pradėjo rekonkistą (pusiasalio atkovojimą), Kastilijos karalystėje vartojamas dialektas išpopuliarėjo. Plečiantis Kastilijai, jos dialektas, castellano, paplito ir tapo standartu. Būtent todėl daugelyje pasaulio šalių ispanų kalba vis dar vadinama castellano.
• Aukso amžius: Ispanijos „Siglo de Oro“ (Aukso amžiaus) metu XVI ir XVII amžiuose kalba buvo standartizuota ir kolonizacijos būdu išplito po Amerikos žemynus. Šiandien 1713 m. įkurta Karališkoji ispanų akademija (Real Academia Española, RAE) veikia kaip oficiali kalbos sergėtoja.

„Ar kalbi ispaniškai?“ – O kuria iš jų?

Vienas didžiausių klaidingų įsitikinimų yra tas, kad ispanų kalba yra monolitiška. Iš tikrųjų, Madride vartojama ispanų kalba pastebimai skiriasi nuo tos, kurią išgirsi Buenos Airėse ar Meksike.

• Ispanų kalba Ispanijoje: net pačioje Ispanijoje yra skirtingų regioninių dialektų, tokių kaip kastilų (standartinis), andalūzų pietuose (žinomas dėl žodžių gale „praleidžiamos“ raidės „s“) ir kiti. Taip pat labai svarbu žinoti, kad katalonų, baskų ir galisų kalbos yra atskiros, oficialios kalbos, o ne ispanų kalbos dialektai.
• Ispanų kalba Lotynų Amerikoje: didžioji dauguma ispanakalbių gyvena Amerikos žemynuose. Dauguma Lotynų Amerikos dialektų išsivystė iš pietų Ispanijoje vartotos ispanų kalbos, todėl jie turi bendrų bruožų, pavyzdžiui, raidės 'c' (prieš e/i) ir 'z' tarimą kaip 's' garso (šis reiškinys vadinamas seseo).
• Atvejo analizė: Meksika: Meksikietiškai ispanų kalbai didelę įtaką padarė vietinės kalbos, ypač actekų kalba nahuatlių. Būtent nahuatlių kalbai turime būti dėkingi už žodžius, kurie pateko net į anglų kalbą, pavyzdžiui, chocolate (šokoladas), tomato (pomidoras) ir avocado (avokadas, isp. aguacate).
• Atvejo analizė: Peru: Anduose, ypač Peru ir Bolivijoje, ispanų kalbą formavo inkų imperijos kalbos – kečujų ir aimarų. Tai gali paveikti intonaciją, gramatiką ir žodyną.
• Kiti žymūs variantai:
  • Rio de la Platos ispanų kalba (Argentina ir Urugvajus): garsi tuo, kad vietoj tú („tu“) vartoja vos, o garsus „ll“ ir „y“ taria kaip lietuvišką „š“.
  • Karibų ispanų kalba: žinoma dėl greito tempo ir polinkio praleisti „s“ ir „r“ garsus skiemenų pabaigoje.

Ši neįtikėtina įvairovė parodo, kaip ispanų kalba prisitaikė ir evoliucionavo visame pasaulyje. Ispanų kalba neegzistuoja izoliuotai – jos artimiausia giminaitė, portugalų kalba, siūlo ir panašumų, ir staigmenų.

Ispanų ir portugalų kalbos: tokios panašios, bet tokios skirtingos

Būdamos Iberijos pusiasalio kaimynės, ispanų ir portugalų kalbos yra labai artimos giminaitės. Rašytinėje formoje jos gali atrodyti beveik identiškos, o ispaniškai kalbantis žmogus dažnai gali suprasti portugališko teksto esmę. Tačiau šnekamojoje kalboje viskas kitaip.

• Didžiausias skirtumas – tarimas: pagrindinė kliūtis yra tarimas. Ispanų kalba turi penkis grynus, paprastus balsius. Portugalų kalbos sistema daug sudėtingesnė, joje yra ir nosinių balsių, kurių ispanų kalboje nėra. Dėl to portugalakalbiams lengviau suprasti šnekamąją ispanų kalbą nei atvirkščiai.
• „Netikri draugai“: saugokis falsos amigos – žodžių, kurie atrodo vienodai, bet turi skirtingas reikšmes. Pavyzdžiui, ispanų kalboje embarazada reiškia „nėščia“, o panašiai skambantis portugališkas žodis embaraçada reiškia „sutrikusi“, „susigėdusi“. Klasikinė painiava!

Griauname populiariausius mitus apie ispanų kalbą

Išsiaiškinkime kelis dažnus nesusipratimus, su kuriais dažnai susiduria besimokantieji ir keliautojai:

• Mitas Nr. 1: „Ispanų kalba yra lengva.“
  Realybė: nors dėl fonetinės rašybos tarimas yra gana paprastas, jos gramatika anglakalbiams gali būti labai sudėtinga. Tokioms sąvokoms kaip subjektyvinė nuosaka (subjunctive mood), dvi veiksmažodžio „būti“ formos (ser ir estar) ir sudėtingos veiksmažodžių asmenuotės reikia rimtų studijų.
• Mitas Nr. 2: „Meksika yra Pietų Amerikoje.“
  Realybė: tai paprasta geografijos pamoka, bet dažna klaida. Meksika yra Šiaurės Amerikoje. Pietų Amerika yra atskiras žemynas. Visos Lotynų Amerikos suplakimas į viena panaikina didžiulius kultūrinius ir geografinius skirtumus.
• Mitas Nr. 3: „Viskas, kas ispaniška, yra ugninga ir aistringa.“
  Realybė: tai kultūrinis stereotipas. Ispanakalbiame pasaulyje gyvena daugiau nei 500 milijonų žmonių 20 šalių, pasižyminčių neįtikėtinai įvairiomis kultūromis, asmenybėmis ir tradicijomis. Priskirti vieną „aistringą“ bruožą jiems visiems yra didžiulis supaprastinimas.
• Mitas Nr. 4: „Ispanijoje vartojama ispanų kalba yra „tikra“ arba „teisinga“.“
  Realybė: tai klasikinis klaidingas įsitikinimas. Nė vienas dialektas nėra „teisingesnis“ už kitą. Kolumbijoje, Meksikoje ar Argentinoje vartojama ispanų kalba yra tokia pat validi, turtinga ir „tikra“ kaip ir ispanų kalba iš Madrido. Tai panašu į ginčą, kad britiškoji anglų kalba yra „teisingesnė“ už amerikietiškąją ar australiškąją. Jos yra skirtingos, o ne geresnės ar blogesnės.

Unikalūs ispanų kalbos bruožai

Kas daro ispanų kalbą... na, ispaniška?

• Rašyba: ikoniškiausias bruožas yra apverstas klausimo ženklas (¿) ir šauktukas (¡), naudojami sakinių pradžioje. Tai geniali naujovė – ji leidžia skaitytojui iškart suprasti sakinio toną.
• Tarimas: pagrindiniai garsai yra vibruojantis „rr“, švarūs ir aiškūs balsiai (a-e-i-o-u visada tariami vienodai) ir nebylioji 'h'.
• Gramatika: skirtumas tarp ser ir estar (abu reiškiantys „būti“) yra fundamentalus. Ser vartojamas nuolatinėms savybėms apibūdinti (pvz., Soy alto – aš esu aukštas), o estar – laikinosioms būsenoms ar vietai nurodyti (pvz., Estoy cansado – aš esu pavargęs).

Populiarėjanti kalba

Taigi, kiek žmonių kalba ispaniškai?

• Visame pasaulyje ispaniškai kalba daugiau nei 580 milijonų žmonių, įskaitant tuos, kuriems tai gimtoji kalba, antroji kalba, ir besimokančiuosius.
• Tai oficiali 20 šalių kalba.
• Demografinės tendencijos rodo, kad jos augimas tęsis, ypač Jungtinėse Valstijose. Tiesą sakant, štai stebinantis statistinis faktas: JAV jau dabar turi antrą pagal dydį ispaniškai kalbančių gyventojų populiaciją pasaulyje, lenkiančią net Ispaniją. Daugiau ispaniškai kalbančiųjų yra tik Meksikoje.

Pabaigos mintys

Ispanų kalba yra daug daugiau nei gramatikos taisyklių rinkinys; tai gyvas, kvėpuojantis organizmas, suformuotas šimtmečių istorijos ir daugiau nei pusės milijardo žmonių kasdienio gyvenimo. Tai ne vienas dalykas – tai garsų, posakių ir kultūrų visata, laukianti, kol ją ištirsi.

Mokytis ispanų kalbos – tai daugiau nei įgyti naują įgūdį. Tai kvietimas į kultūrinę kelionę – kelionę, kuri gali tave nuvesti nuo šurmuliuojančių Meksiko gatvių iki senovinių Andų takų ir saulės nutviekstų Ispanijos pakrančių. Tai pasas, leidžiantis bendrauti su naujais žmonėmis, suprasti skirtingas perspektyvas ir pamatyti pasaulį nauju žvilgsniu. Tai istorija, kuri vis dar rašoma kiekvieną dieną, o mokydamasis jos, tu taip pat gali tapti jos dalimi.