Kató Lomb: Poliglotė Vertėja, Sukėlusi Revoliuciją Kalbų Mokymesi

Nuo chemijos iki kalbų pasaulio

Iš pradžių Kató Lomb domėjosi ne kalbomis, o gamtos mokslais. Ji apsigynė fizikos ir chemijos daktaro laipsnį Erzsébet universitete Peče. Tačiau likimas jai buvo numatęs kitą kelią. Antrojo pasaulinio karo metais, priversta slapstytis, ji pradėjo mokytis rusų kalbos naudodamasi pigiu romanu ir žodynu. Ši patirtis padėjo pagrindus jos būsimai kalbų mokymosi filosofijai.

Po karo, su naujai įgytomis rusų kalbos žiniomis, ji kandidatavo į vertėjos pareigas Budapešto miesto rotušėje. Tai buvo nepaprastos karjeros, nuvedusios ją į keturiasdešimt šalių penkiuose žemynuose, pradžia. Ji vertėjavo iš devynių ar dešimties kalbų, iš kurių keturias galėjo versti be pasiruošimo, ir vertė techninę literatūrą šešiomis kalbomis. Iš viso ji kalbėjo šešiolika kalbų, įskaitant anglų, bulgarų, danų, prancūzų, hebrajų, japonų, kinų, lotynų, lenkų, vokiečių, italų, rusų, rumunų, ispanų, slovakų ir ukrainiečių.

Ji nelaikė savęs lingviste, o veikiau „kalbų mylėtoja“, taip nurodydama, kad kalbų mokėsi iš praktinių paskatų, vedama savo interesų. Jai mokymosi džiaugsmas buvo svarbesnis už pačios kalbos žinojimą. Šia aistra ir savo patirtimi ji pasidalijo keliose knygose, tokiose kaip „Kaip aš mokausi kalbų“, „Vertėja aplink pasaulį“, „Babelio harmonija“ ir „Kalbos ateina į galvą“.

Kató Lomb kalbų mokymosi metodas: svarbiausia – motyvacija ir kontekstas

Kató Lomb metodo pagrindas – motyvacija ir autentiški tekstai. Ji netikėjo įgimtu talentu kalboms; vietoj to, ji sėkmės formulę matė kaip trupmeną, kurios skaitiklis yra motyvacija, o vardiklis – slopinimas.

Pagrindiniai jos principai ir patarimai buvo šie:

• Susidomėjimo galia: Kalbų mokymosi pagrindas – nuoširdus susidomėjimas. Turėtumėte skaityti tekstus, kurie jus įtraukia. Kaip ji sakė: „Kalba yra vienintelis dalykas, kurį verta mokėti net ir prastai.“
• „Knygų vonia“: Jos metodo esmė – gausus skaitymas. Kató Lomb siūlė besimokantiesiems pasinerti į romaną užsienio kalba ir nestabdyti skaitymo ieškant kiekvieno nežinomo žodžio. Tikslas – suprasti siužetą iš konteksto ir išvesti žodžių reikšmes.
• Antraeilis žodyno vaidmuo: Ji manė, kad žodynu reikėtų naudotis tik tada, kai žodis pasikartoja kelis kartus ir trukdo suprasti tekstą. Svarbiausia – išlaikyti nenutrūkstamą skaitymo patirtį.
• Savęs „klausymasis“ kalboje: Ji taip pat rekomendavo skaityti garsiai ir įrašinėti savo kalbą, kad priprastumėte prie kalbos skambesio ir savo tarimo.
• Nebijokite klaidų: Ji pabrėžė, kad klaidų baimė yra viena didžiausių kliūčių mokantis kalbų. Net ir netaisyklingi sakiniai gali nutiesti tiltą tarp žmonių.
• Kasdienis užsiėmimas: Nuoseklumas yra labai svarbus. Net 10–15 minučių per dieną yra vertingiau nei kelios valandos kartą per savaitę. Laikas prarandamas veltui, jei nepasiekiamas tam tikras susikaupimo lygis.
• Gramatika kaip „tvarka“: Nors jos metodas buvo pagrįstas teksto supratimu, ji taip pat laikė gramatiką svarbia sistema, padedančia įvesti tvarką į lingvistines žinias.

Kató Lomb gyvenimas ir darbai įrodo, kad kalbų mokymasis nėra įgūdis, prieinamas tik keliems išrinktiesiems, bet jį gali įvaldyti kiekvienas, turintis tinkamą motyvaciją, atkaklumą ir veiksmingą metodą. Jos palikimas ir šiandien įkvepia tūkstančius kalbų besimokančiųjų visame pasaulyje.