Kaip kūdikio smegenyse formuojasi kalba

Šio biologiškai užprogramuoto „kelrodžio“ supratimas ne tik leidžia pažvelgti į žmogaus proto veikimą, bet ir atskleidžia fundamentalius, amžinus kalbos mokymosi principus, taikomus bet kokiame amžiuje.

Tylusis stebėtojas – ikikalbinis laikotarpis (apie 0–12 mėn.)

Kūdikis kalbos pamatus kloja gerokai anksčiau, nei ištaria pirmąjį žodį – tyliu, tačiau itin aktyviu stebėjimo laikotarpiu.

1. Garsų pasaulis (net ir įsčiose)

Mokymasis prasideda dar prieš gimimą. Maždaug 24 savaitę vaisiaus klausa jau yra pakankamai išsivysčiusi, kad galėtų girdėti garsus iš išorinio pasaulio. Jis ypač jautrus žmogaus kalbai ir jau gali atpažinti unikalų motinos balso ritmą bei melodiją. Po gimimo šis gebėjimas tobulėja: naujagimiai akivaizdžiai teikia pirmenybę žmogaus kalbai, o ne kitiems garsams, ir per kelias dienas jau gali atskirti gimtosios kalbos garsus nuo svetimos kalbos.

Kodėl tai svarbu: Šis laikotarpis, praleistas tiesiog „sugeriant“ garsus, sukuria „pasyvias žinias“, kurios yra būsimos aktyvios kalbos pagrindas. Suaugusiam besimokančiajam pamoka aiški: klausymosi etapas yra būtinas.

2. Gugavimas (apie 2–4 mėn.)

Garsai, panašūs į „aaah“ ir „oooh“, nėra atsitiktiniai. Gugavimas yra balso stygų „apšilimas“, žaidimas garsais. Kūdikis atranda, ką gali jo burna ir gerklė. Nors tai dar nėra sąmoninga komunikacija, tai yra esminis žingsnis link fizinio kalbos formavimo.

3. Čiauškėjimas (apie 6–10 mėn.)

Tai – didysis lūžis. Pradedami kartoti priebalsio ir balsio skiemenys: „ba-ba-ba“, „ma-ma-ma“, „da-da-da“. Tai stulbinamai universalus reiškinys. Kūdikiai visame pasaulyje, nepriklausomai nuo kultūros ar kalbos, šiame amžiuje taria panašias garsų eiles. Net kurti kūdikiai, augantys gestų kalbos aplinkoje, „čiauška“ rankomis, kartodami pagrindines gestų formas.

Tačiau maždaug 10 mėnesių amžiaus kažkas pasikeičia. Jų čiauškėjime įvyksta „fokuso susiaurėjimas“: kūdikis pradeda praktikuoti tik tuos garsus, kuriuos girdi savo aplinkoje. Japono kūdikio čiauškėjimas ima skambėti japoniškai, angliškai kalbančio kūdikio – angliškai, o ispaniškai kalbančio kūdikio – ispaniškai, mėgdžiojant gimtajai kalbai būdingą intonaciją ir fonetinį inventorių.

Kodėl tai svarbu: Tai pirmasis apčiuopiamas įrodymas, kad aplinka (girdima kalba) aktyviai formuoja mūsų biologiškai duotus gebėjimus.

Žodžio gimimas – pirmieji žodžiai ir žodyno sprogimas (apie 12–18 mėn.)

1. Pirmieji žodžiai: kokie jie ir kodėl?

Vidutiniškai pirmasis žodis ištariamas maždaug ties 12 mėnesių riba. Šie žodžiai retai būna atsitiktiniai. Tipiški pirmieji žodžiai:

• Žmonės: mama, tėtė, lėlė
• Svarbūs daiktai: kamuolys, au-au, mašina
• Socialinės rutinos: ate, labas
• Veiksmai/poreikiai: dar, op, ne

Mokslinis paaiškinimas yra paprastas: šie žodžiai yra dažnai girdimi, fonetiškai paprasti (dažnai kilę iš čiauškėjimo, pavyzdžiui, „mama“) ir nurodo apčiuopiamus, konkrečius ir kūdikio pasauliui aktualius dalykus.

2. Didžioji „mama/tėtė“ paslaptis

Ar kada nors pastebėjote stulbinamą žodžių „motina“ ir „tėvas“ panašumą viso pasaulio kalbose? (pvz., mama, maman; papa, tata, daddy). Tai nėra kilę iš senovinės, bendros šaknies. Paaiškinimas slypi čiauškėjime. Lengvai ištariamų lūpinių garsų („m“, „p“, „b“) ir atviros balsės „a“ derinys yra vienas iš paprasčiausių skiemenų („ma-ma“, „pa-pa“). Išdidūs tėvai tai išgirsta, priskiria tam prasmę („Jie mane šaukia!“) ir per teigiamą pastiprinimą (šypsenas, apsikabinimus) iš esmės „išmoko“ kūdikį, kad ši garsų eilutė reiškia juos.

3. Žodyno sprogimas (nuo maždaug 18 mėn.)

Po pradinio lėto periodo, kai per savaitę išmokstamas vienas ar du nauji žodžiai, tempas staiga pagreitėja. Maždaug 18 mėnesių amžiaus vaiko žodynas pradeda augti eksponentiškai, kartais po 5–10 naujų žodžių per dieną. Tai sukelia didžiulis kognityvinis šuolis: vaikas perpranta „įvardijimo principą“ – suvokimą, kad viskas pasaulyje turi pavadinimą. Nuo šio momento jis tampa nesustabdoma klausinėjimo ir mokymosi mašina.

Sakinių statybiniai blokai – nuo telegrafinės kalbos iki gramatikos (apie 18–30 mėn.)

1. Dviejų žodžių sakiniai: „telegrafinė kalba“

Tarp 18 ir 24 mėnesių vaikai pradeda jungti žodžius. Šie ankstyvieji sakiniai yra žinomi kaip „telegrafinė kalba“, nes juose yra tik patys svarbiausi turinio žodžiai (daiktavardžiai, veiksmažodžiai), praleidžiant gramatinius „pagražinimus“ (artikelius, prielinksnius, pagalbinius veiksmažodžius).

• Anglų k.: „Mommy come“, „Big ball“, „Doggie eat“
• Ispanų k.: „Mamá ven“, „Pelota grande“, „Perro come“

Šis etapas yra universalus ir įrodo, kad vaikai pradeda suprasti ne tik žodžius, bet ir loginius ryšius tarp jų (veikėjas-veiksmas, savybė-objektas).

2. Gramatikos atsiskleidimas ir „genialios klaidos“

Po dvejų metų sakiniai tampa sudėtingesni, atsiranda gramatiniai elementai. Ir štai čia įvyksta kažkas magiško: hiperreguliarizacija. Vaikai pradeda kurti savo taisykles ir taikyti jas net išimtims. Tikrai esate girdėję angliškai kalbantį vaiką sakant „goed“ vietoj „went“ ar „foots“ vietoj „feet“. Ispaniškai kalbantis vaikas gali pasakyti „sabo“ vietoj „sé“ (žinau), remdamasis kitų veiksmažodžių modeliu.

Kodėl tai genialu? Tai aiškiausias įrodymas, kad vaikas nėra tik be perstojo imituojanti papūga! Jie aktyviai analizuoja girdimus lingvistinius duomenis, išveda taisykles ir kūrybiškai jas taiko. Būtent šis gebėjimas yra kalbos įsisavinimo variklis.

Universalus kelias per skirtingus kraštovaizdžius

Nors pagrindiniai raidos etapai visur yra vienodi, vaiko gimtoji kalba suteikia jam unikalų kelionės „žemėlapį“.

1. Kas yra universalu:

• Raidos seka: gugavimas → čiauškėjimas → vieno žodžio etapas → dviejų žodžių etapas → gramatinis sudėtingumas. Ši seka yra vienoda kiekvienam tipiškai besivystančiam vaikui, kiekvienoje kalboje.
• Loginių struktūrų atsiradimas: tokių ryšių kaip veikėjas-veiksmas ar savininkas-priklausantis daiktas supratimas yra universalus kognityvinis žingsnis.

2. Kur kalbos sukuria skirtumus:

• „Daiktavardžių polinkis“: tyrimai rodo, kad angliškai kalbančių kūdikių ankstyvajame žodyne yra didesnė daiktavardžių dalis, palyginti su korėjiečių ar mandarinų kalbas besimokančiais kūdikiais. Taip yra todėl, kad anglų kalbos sakinio struktūra dažnai išryškina daiktavardžius.
• Gramatinis sudėtingumas: „problema“, kurią vaikas turi išspręsti, skiriasi. Anglakalbis vaikas turi įvaldyti griežtą žodžių tvarką ir sudėtingą pagalbinių veiksmažodžių (do, be, have) sistemą. Ispanakalbis vaikas turi perprasti painią veiksmažodžių asmenavimo ir gramatinės giminės sistemą (el perro vs. la casa). „Sunkumas“ vienoje kalboje nėra didesnis, tiesiog jis sutelktas į skirtingas sritis. Vaiko smegenys yra puikiai prisitaikiusios prie unikalių gimtosios kalbos iššūkių.

Apibendrinančios mintys: ko iš to gali pasimokyti suaugęs besimokantysis

Perėję šią nuostabią kūdikių kalbos įsisavinimo kelionę, metas daryti išvadas. Ką suaugęs žmogus gali pritaikyti savo kalbos mokymuisi iš pačių genialiausių pasaulio besimokančiųjų?

1. „Tyliojo periodo“ galia: neskubėkite kalbėti. Kūdikiai mėnesių mėnesius tik klauso, sugerdami kalbą kaip kempinė. Skirkite laiko intensyviam klausymuisi ir skaitymui. Svarbiausia susikurti tvirtą pagrindą; užtikrintas kalbėjimas ateis vėliau.
2. Svarbiausia – kontekstas: kūdikiai nesimoko iš žodynų sąrašų. Jie išmoksta žodį „kamuolys“ matydami jį, ridendami ir liesdami. Stenkitės mokytis žodžių ir frazių realiose situacijose, istorijose ir sakiniuose.
3. Sutelktas dėmesys į tai, kas dažna ir aktualu: vaikai pirmiausia išmoksta jiems svarbiausius žodžius. Jūs taip pat turėtumėte pradėti nuo dažniausiai vartojamų žodžių ir temų, kurios jus iš tikrųjų domina ir motyvuoja.
4. Klaidos yra progreso ženklas: vaiko hiperreguliarizacijos nėra gėdingos klaidos, o natūrali, esminė mokymosi proceso dalis. Išdrįskite klysti ir jūs! Kiekviena klaida yra eksperimentas, priartinantis jus prie teisingos taisyklės supratimo. Nebijokite savo „goed“ ar „sabo“ akimirkų – jos įrodo, kad jūsų smegenys aktyviai dirba.
5. Kantrybė ir nuoseklumas: kalbos įsisavinimas yra maratonas, o ne sprintas. Kūdikiai nepradeda laisvai kalbėti per naktį. Džiaukitės mažais žingsneliais – nuo savo pirmųjų dviejų žodžių „sakinių“ iki pirmo sėkmingai suprasto tinklalaidės (podcast'o) epizodo.

Didžiausia pamoka yra ta, kad gebėjimas genialiai mokytis kalbų slypi ir jumyse. Leiskite smalsumui vesti jus į priekį, būkite kantrūs sau ir mėgaukitės kelione. Kelias į sėkmę grįstas nuolatiniu, atkakliu progresu.