Laiko išraiška kalboje: kaip reiškiame praeitį, dabartį ir ateitį

Šiame straipsnyje analizuojamos septynios kalbos (anglų, ispanų, kinų mandarinų, rusų, hindi, arabų ir vengrų), siekiant parodyti šias skirtingas sistemas. Palyginsime joms būdingus sprendimus ir išsiaiškinsime, ką pirmiausia įsisavina vaikai ir besimokantieji antrosios kalbos – taip nustatysime minimalistinį įrankių rinkinį, reikalingą sėkmingai orientuotis laike užsienio kalba.

Kodėl laikas svarbus kalbotyroje

Laiko (temporalumo) sąvokos raiška yra ir kognityvinis, ir lingvistinis iššūkis. Kad kalbėtojas ir klausytojas suprastų, kada vyksta įvykis, jiems reikalinga bendra konceptuali sistema. Kalbos suteikia sudėtingą priemonių rinkinį šiai sistemai sukurti, naudodamos darniai veikiančių elementų derinį: veiksmažodžių formas, pagalbinius veiksmažodžius, dalelytes, laiko prieveiksmius ir net intonaciją (prozodiją).

Įvairios kalbos skirtingai „pasiskirsto krūvį“ tarp šių įrankių. Kai kuriose kalbose būtojo, esamojo ir būsimojo laiko skirtumas aiškiai pažymimas pačiame veiksmažodyje (morfologinis laikas). Kitose pagrindinis dėmesys skiriamas aspektui – vidinei įvykio struktūrai (pvz., ar jis tebevyksta, ar yra baigtas). Daugelyje kalbų laiko raiška yra neatsiejama nuo modalumo (kalbėtojo požiūrio, pvz., ketinimo ar sąlygos) ir evidencialumo (informacijos šaltinio žymėjimo).

Pagrindinės sąvokos: trumpas žodynėlis

Norint suprasti, kaip kalbos tvarkosi su laiku, būtina žinoti keletą pagrindinių terminų.

• Laikas (angl. Tense): Gramatinė veiksmažodžio formos funkcija, nurodanti įvykio vietą laike kalbėjimo momento atžvilgiu (pvz., būtasis, esamasis, būsimasis). Tai pagrindinis „laiko juostos“ įrankis.
• Aspektas (angl. Aspect): Nurodo vidinę įvykio laiko struktūrą, tarsi stebimą pro fotoaparato objektyvą. Jis apibūdina, ar įvykis yra besitęsiantis, baigtas, momentinis ar pasikartojantis.
• Nuosaka / Modalumas (angl. Mood / Modality): Nurodo kalbėtojo požiūrį arba teiginio tikrumo laipsnį (pvz., tiesioginė nuosaka faktams, tariamoji – norams / hipotetinėms situacijoms, liepiamoji – įsakymams). Tai glaudžiai susiję su laiku, ypač kalbant apie būsimus ar netikrus įvykius.
• Laiko aplinkybė (angl. Temporal Adverbial): Žodžiai ar frazės, nurodantys laiką (pvz., šiandien, vakar, po dviejų valandų, pernai). Tai universalus orientavimosi įrankis, nepriklausomas nuo kalbos gramatinės sistemos.
• Evidencialumas (angl. Evidentiality): Gramatinis kalbėtojo informacijos šaltinio žymėjimas (pvz., jis tai matė, girdėjo iš kito asmens ar pats padarė išvadą). Daugelyje kalbų ši sistema yra susipynusi su būtojo laiko formomis.

Laiko raiškos atvejų analizė

1. Anglų kalba

• Pagrindinė strategija: Anglų kalba turi morfologinį būtąjį laiką (pvz., walk → walked), bet neturi specialios būsimojo laiko galūnės. Būsimasis laikas reiškiamas aprašomosiomis (perifrazinėmis) konstrukcijomis su pagalbiniais žodžiais, pvz., will arba be going to. Tikroji sistemos galia slypi aspekto vartojime.
• Aspektas: Tęstinis aspektas (be + -ing) pabrėžia besitęsiantį procesą, o perfektinis aspektas (have + būtojo laiko dalyvis) nurodo veiksmo baigtumą arba jo svarbą dabarties momentui.
• Besimokantiesiems: Pagrindinis iššūkis – suprasti funkcinius skirtumus tarp paprastųjų ir aspektinių formų (pvz., I read, I was reading ir I have read).
• Pavyzdžiai:
  • She walks to school. (A general, habitual action.)
  • She walked yesterday. (Simple past.)
  • She will walk tomorrow. (Future.)

2. Ispanų kalba (Español)

• Pagrindinė strategija: Tai labai morfologiška kalba su turtinga veiksmažodžių asmenavimo sistema. Ji išsiskiria tuo, kad turi du pagrindinius būtojo laiko laikus: pretérito, skirtą baigtiems, konkretiems įvykiams, ir imperfecto, skirtą besitęsiantiems ar aprašomiesiems praeities veiksmams. Būsimasis laikas taip pat žymimas specialia galūne.
• Aspektas ir nuosaka: Tariamoji nuosaka (subjunctive mood) turi didelę įtaką būsimų ar neapibrėžtų įvykių raiškai. Tęstinis aspektas dažnai reiškiamas perifrazine konstrukcija (estar + gerundio).
• Besimokantiesiems: Išmokti atskirti pretérito ir imperfecto laikus yra ispanų kalbos mokymosi pagrindas, nes tai yra raktas į pasakojimų struktūravimą.
• Pavyzdžiai:
  • Ella caminó ayer. (She walked yesterday – a completed event.)
  • Ella caminaba cuando sonó el teléfono. (She was walking – background action – when the phone rang.)
  • Ella caminará mañana. (She will walk tomorrow – morphological future.)

3. Kinų mandarinų kalba (普通话 / Pǔtōnghuà)

• Pagrindinė strategija: Tai analitinė kalba, kurios veiksmažodžiai neturi laiko galūnių. Laiko santykiai daugiausia reiškiami aspekto dalelytėmis, modaliniais veiksmažodžiais ir laiko prieveiksmiais.
• Aspekto dalelytės: Svarbiausios yra le (了), nurodanti veiksmo baigtumą ar naują situaciją; guo (过), reiškianti praeities patirtį; ir zhe (着), žyminti besitęsiančią būseną.
• Besimokantiesiems: Užuot asmenavę veiksmažodžius, besimokantieji turi įvaldyti dalelyčių ir konteksto vartojimą. Teisingas le vartojimas yra būtinas sklandžiam bendravimui.
• Pavyzdžiai:
  • Tā zǒu le. (他走了。) – He/She left. (Completed action.)
  • Tā qùguo Běijīng. (他去过北京。) – He/She has been to Beijing. (Experience.)
  • Tā míngtiān qù. (他明天去。) – He/She will go tomorrow. (Future marked by adverb.)

4. Rusų kalba (Русский язык)

• Pagrindinė strategija: Tai stipriai į aspektą (veikslą) orientuota kalba. Beveik kiekvienas veiksmažodis egzistuoja kaip neįvykstamojo veikslo (vykstantis / pasikartojantis) ir įvykstamojo veikslo (baigtas / vienkartinis) pora. Pasirinkimas tarp jų yra esminis. Yra tik viena būtojo laiko forma (kuri kinta pagal giminę ir skaičių), o būsimasis laikas sudaromas skirtingai, priklausomai nuo veiksmažodžio veikslo.
• Besimokantiesiems: Pagrindinė rusų kalbos gramatikos mokymosi užduotis – suprasti ir įsisavinti šias aspekto (veikslo) poras. Ši sistema atlieka daugelį tų pačių funkcijų, kurias anglų kalboje atlieka paprastųjų ir tęstinių formų skirtumai, o vengrų kalboje – veiksmažodžių priešdėliai.
• Pavyzdžiai:
  • Она читала книгу. (Ona chitala knigu.) – She was reading the book (imperfective, process).
  • Она прочитала книгу. (Ona prochitala knigu.) – She read/finished the book (perfective, completed).
  • Она будет читать завтра. (Ona budet chitat' zavtra.) – She will be reading tomorrow (imperfective future).

5. Hindi kalba (हिन्दी)

• Pagrindinė strategija: Hindi kalbos laikų ir aspektų sistema yra sudėtinga, paremta veiksmažodinių dalyvių ir pagalbinių veiksmažodžių deriniais. Veiksmo baigtumas ar tęstinumas žymimas dalyvio forma, o jo vieta laike – atitinkama pagalbinio veiksmažodžio honā („būti“) forma.
• Aspektas: Esminis skirtumas daromas tarp baigtų (įvykstamojo veikslo) ir nebaigtų / įprastinių (neįvykstamojo veikslo) veiksmų. Būtojo laiko tranzityviniuose sakiniuose dažnai naudojama ergatyvinė konstrukcija, kuri turi įtakos veiksnio ir papildinio gramatiniam žymėjimui.
• Besimokantiesiems: Besimokantieji turi suprasti dalyvių sudarymo sistemą ir kaip jie derinami su pagalbiniais veiksmažodžiais, kad sudarytų sudėtinius veiksmažodžius.
• Pavyzdžiai:
  • Vah cal rahā hai. (वह चल रहा है।) – He is walking. (Present progressive.)
  • Vah calā. (वह चला।) – He walked/left. (Simple past/perfective.)
  • Vah calegā. (वह चलेगा।) – He will walk. (Simple future.)

7. Arabų kalba (šiuolaikinė standartinė arabų kalba)

• Pagrindinė strategija: Sistema tradiciškai pagrįsta dviem pagrindinėmis veiksmažodžio formomis: perfektyvu (fiʿl māḍī), kuris paprastai reiškia baigtą veiksmą praeityje, ir imperfektyvu (fiʿl muḍāriʿ), kuris paprastai reiškia nebaigtą arba esamojo laiko veiksmą.
• Būsimasis laikas ir nuosaka: Būsimasis laikas sudaromas prie imperfektyvo formos pridedant priešdėlį sa- (artima ateitis) arba žodį sawfa (toli ateitis). Muḍāriʿ taip pat gali turėti skirtingas nuosakas (pvz., subjunktivo, jusivo), kurios veikia jo laiko ir modalumo interpretaciją.
• Besimokantiesiems: Suprasti skirtumą tarp māḍī ir muḍāriʿ yra arabų kalbos gramatikos pagrindas. Sistema yra logiška, kai suvokiama šaknies ir modelio morfologija.
• Pavyzdžiai:
  • hiya tamshī (هي تمشي) – She walks. (Imperfective/Present.)
  • hiya mashat (هي مشت) – She walked. (Perfective/Past.)
  • **sa-tamshī (ستمشي) – She will walk. (Future.)

5. Vengrų kalba (Magyar)

• Pagrindinė strategija: Turi morfologiškai žymimus esamąjį ir būtąjį laikus. Būsimasis laikas dažniausiai reiškiamas esamojo laiko forma su laiko prieveiksmiu arba su pagalbiniu veiksmažodžiu fog + bendratis.
• Aspekto priemonės: Nors vengrų kalba neturi sistemingų aspekto porų kaip rusų kalba, vengrų veiksmažodžių priešdėliai (pvz., olvas „skaito“ ir elolvas „perskaito / baigia skaityti“) atlieka labai panašią funkciją žymint veiksmo baigtumą.
• Besimokantiesiems: Teisingas veiksmažodžių priešdėlių vartojimas yra raktas į veiksmo baigtumo ar tęstinumo išraišką, suteikiantis esminį reikšmės sluoksnį.
• Pavyzdžiai:
  • Ő sétál. (He/She walks/is walking.)
  • Ő sétált tegnap. (He/She walked yesterday.)
  • Ő holnap sétál. / Ő holnap fog sétálni. (He/She will walk tomorrow.)

Tarpkalbiniai dėsningumai: tipologinė apžvalga

• Dvi pagrindinės strategijos: Apskritai kalbas galima skirstyti į pabrėžiančias laiką (pvz., ispanų), kur veiksmažodžių galūnės žymi laiką, arba pabrėžiančias aspektą (pvz., kinų), kur dominuoja laiko prieveiksmiai ir įvykio struktūra. Dauguma kalbų naudoja abiejų strategijų derinį.
• Aspekto pirmumas: Daugelyje kalbų, ypač pasakojimuose, aspekto informacija (baigtas ar tebevykstantis veiksmas) dažnai yra svarbesnė už griežtą skirstymą į būtąjį, esamąjį ir būsimąjį laikus.
• Keliai į ateitį: Gramatinis būsimojo laiko žymėjimas dažnai išsivysto iš pagalbinių veiksmažodžių, kurie iš pradžių turėjo kitokią reikšmę, pavyzdžiui, ketinimo (will), judėjimo (be going to) ar prievolės.
• Laikas ir įrodymai: Daugelyje kalbų aprašant praeities įvykius gali būti pasitelkiamas evidencialumas, reikalaujantis, kad kalbėtojas nurodytų savo žinių šaltinį.

Mokymosi procesas: ką išmokstame pirmiausia

Vaikų kalbos įsisavinimas

Vaikai neišmoksta visos laiko sistemos iš karto. Jų gebėjimas reikšti laiką vystosi etapais:

1. Pirmiausia jie įsisavina deiktinius laiko žodžius, kurie orientuoja juos čia ir dabar: dabar, greitai, vakar.
2. Pirmosios pasirodančios veiksmažodžių formos paprastai yra esamojo laiko arba paprasčiausios būtojo laiko formos.
3. Aspekto skirtumai (pvz., valgo ir valgė) atsiranda gana anksti, nes jie atitinka kognityviai konkrečius įvykių skirtumus.
4. Sudėtingesni laiko santykiai (pvz., sąlyginis būtasis laikas, būsimasis perfektinis laikas) ir smulkesni modalumo niuansai įsisavinami vėliau.

Besimokančiojo išgyvenimo rinkinys

Mokantis kalbos, nebūtina žinoti visų laikų, kad galėtumėte efektyviai bendrauti. Šio minimalistinio įrankių rinkinio paprastai pakanka pradžiai:

1. Pagrindiniai laiko prieveiksmiai: dabar, vakar, šiandien, rytoj, vėliau, anksčiau.
2. Viena paprasta esamojo ir viena paprasta būtojo laiko forma: Jei mokomoje kalboje vartojamas morfologinis laikas, šių dviejų formų pakanka paprastam pasakojimui.
3. Vienas būdas išreikšti ateitį: Tai gali būti pagalbinis veiksmažodis, pvz., will, arba tiesiog esamojo laiko forma kartu su būsimojo laiko prieveiksmiu.
4. Pagrindinė aspekto priemonė: Būdas atskirti procesą nuo baigto veiksmo (pvz., anglų kalbos -ing formos, vengrų kalbos veiksmažodžių priešdėliai).
5. Pagrindiniai jungtukai: pirma, tada, kai.

„Aš skaitau knygą“ įvairiose pasaulio kalbose

Ši lentelė parodo, kaip mūsų pavyzdinės kalbos išreiškia paprastą knygos skaitymo veiksmą skirtingais laikais.

(Pastaba: rusų ir hindi kalbose veiksmažodžių formos gali keistis priklausomai nuo kalbėtojo lyties. Pateiktos formos yra vyriškosios giminės, o skliausteliuose nurodyta rusiška moteriškosios giminės būtojo laiko forma.)

Apibendrinamosios mintys

Laiko raiška nėra universalus mechanizmas; kalbos skirtingai akcentuoja morfologiją, aspektą, modalumą ir kontekstą. Besimokančiajam produktyviausias požiūris yra neapsiriboti laikų lentelių mokymusi mintinai, o stengtis suprasti pagrindinę tikslinės kalbos sistemos logiką. Susitelkus į tai, kaip kalba struktūrizuoja įvykius (aspektas) ir nurodo jų vietą kontekste (prieveiksmiai), atsiskleidžia tikroji komunikacinė reikšmė, slypinti už „praeities, dabarties ir ateities“ sąvokų.